metamorfozės

stebėdama, kaip pasikeitė mano santykis su šita mergaite -
per šešis mėnesius nuo didelės simpatijos iki negalėjimo pakęsti jos buvimo šalia/kitame kambaryje/tame pačiame kambaryje/jos juoko (per sukąstus dantis)/manierų/kalbėjimo būdo

[vienintelis dalykas, kuris vis dar patinka, tai stilius ir skonis, bet svarstai, kaip gali būti žmogus toks simpatiškas išorėje ir toks nepakenčiamas viduje]

galvoju

o jei su tavim, kuris labai patikai, būčiau šešis mėnesius pagyvenus? (vietoj dviejų mėnesių romantikos)

gal irgi būtum atskleidęs - panašiai kaip mergaitė - tokią visai nepakenčiamą savo pusę?

neramu, kad man su mergaitėm tokios metamorfozės gana dažnai būna (su berniukais dar taip ilgai neteko pabūt).

gal nepataikau žmonių į draugus pasirinkti?

nors... tikrai yra tokių, į kuriuos pataikiau. patikrinta keturių - aštuonių metų testu