tai ką, šįkart, atrodo, išsisukom

jei dar kam nors kyla abejonių ---

atsakymas čia:
http://hasthelargehadroncolliderdestroyedtheworldyet.com/

o apskritai diena buvo nebloga ne tik CERNe, bet ir čia, Kaune. net dvi "Tinklų" programos per vakarą. na tai kas, kad filmai rodomi VDU salytėje, per (tikriausiai vienintelį) universiteto projektorių - įspūdžio užteko.

Jubiliejinėje baskų filmų programoje patiko berniukas, kurį į siurrealistišką kraštutinumą nuvedė bandymas prisijaukinti baimes ("Nebegaliu paeiti"). Prajuokino nekaltybę norėjusi prarasti senutė ("Pirmas kartas"). Nors, kaip snobiškai nusprendėm su A, abiejuose šiuose filmuose pabaiga būtų tikusi ir anksčiau, negu įvyko iš tikrųjų. Du viduriniai programos filmai "Trečias aukštas" ir "Vaiduoklių namai" panašūs tuo, kad abu stengėsi nustebinti pabaigomis, kurios "apverčia viską aukštyn kojom". Tačiau taip pat abiejuose buvo per daug durų cypimo, laiptų girgždėjimo, šaltųjų ginklų ir kraujo. Na gal tiesiog ne man siaubo filmo žanras - net jei siaubas trumpametražis. Didžiausią įspūdį vis dėlto paliko paskutinis filmukas - "7.35". Sunku patikėti, kad 8 minučių trukmės kūrinėlyje galima susieti tokias įvairias temas: susvetimėjimą, rutiną ir net... terorizmą. Maža to, viskas pateikta stilingo miuziklo forma!

Lietuviškų filmų programa maloniai nustebino. Daugiausiai tikėjausi iš "Perlo", kuris šiais metais gavo "Auksinės gervės" apdovanojimą . Bet, tiesą sakant, "Perlas", nors patiko, paliko mažiausią įspūdį iš trijų parodytų filmukų. Kai pažiūrėjau pagal Ch. Bukowski kūrinį pastatytą "Savižudį" su S. Bareikiu, pagalvojau, kad šis filmas tobulai tinka rodymui užsienio festivaliuose. Filmas kažkaip sugeba išvengti užuominų į bet kokią vietą, į laiką, todėl atrodo labai universalus. Pasibaigus filmui apima išbaigtumo įspūdis - nei per daug ko, nei per mažai. O dar "The Doors" daina pabaigoje - na gerai, čia tampu visiškai subjektyvi... :) Trečiojo filmuko "Nerutina" mintis labai paprasta, bet jos pateikimas pasirodė originalus, o siužetas - iki pabaigos intriguojantis. Intrigą pavadinčiau tokia hipnotizuojančia - man atrodo, ji būtų "atlaikiusi" net ir pilnametražį filmą.

o Warwickas. kai jau turiu Skylės "Povandenines kronikas", turbūt esu visiškai pasiruošusi važiuoti. kam juoda duona, kam "Karūnos" šokoladas, o kam Skylė. klausysiu ir kitus vaišinsiu. eksportuosiu mūsų kultūrą, vaikai :)

pirmas mirksnis ar pirmas žvilgsnis?

neseniai skaičiau tokią knygą, Malcolm Gladwell parašytą. "Mirksnis" vadinasi. knygoje autorius stengiasi įrodyti, kokie laimingi galime būti pasikliaudami intuicija. anot jo, pasąmonė per labai trumpą laiką (mirksnį) sugeba apdoroti didžiulį kiekį informacijos. o apdorojusi - akimirksniu pateikia atsakymą - tinka mums kažkas ar netinka, norime to ar nenorime, turėsime naudos ar ne. deja, pasąmonė pateikia tik pojūtį, koks pasirinkimas būtų teisingas, be jokio racionalaus pagrindimo. problemą MG įžvelgia tame, kad mūsų visuomenėje nepriimtina pasikliauti "pojūčiu", to bijome, pasitikime racionaliais argumentais. taip pirmuosius pojūčius pamirštame, prieš priimdami sprendimą ilgai protu dėliojame "pliusus" ir "minusus", "racionaliai" nusprendžiame ir kankinamės, nes priimtas sprendimas kažkodėl netenkina.

daug šitoje knygoje rašoma apie intuicijos svarbą siekiant karjeros ir panašiai, bet man, aišku, įdomiausia dalis buvo apie "pirmo žvilgsnio" svarbą žmonių bendravime. knygoje rutuliojama jau ne vieną kartą girdėta mintis, kad savo galimybes sutarti, sutapti su vienu ar kitu žmogumi gali "pajusti" per pirmas kelias bendravimo sekundes.

keista. man nemažai draugų ar tiesiog žmonių, kuriuos mėgstu, "iš pirmo žvilgsnio" ne tik nesukėlė susižavėjimo, bet atvirai nepatiko. o paskui - su vienu anksčiau, su kitu vėliau - atsivėrė akys. (atvirkštinė seka irgi pasitaiko)

todėl galvoju, kad tikrasis pirmas žvilgsnis tiesiog ne visada būna pirmas. pirmas dažnai būna mirksnis - kaip tos knygos pavadinimas. tų mirksnių gali būti labai daug. mirksėti kartais tenka kažin kiek ilgai - mirksėti, bet ne matyti. žiūrime, mirksime, o akis dengia rūkas - iš stereotipų, išankstinių nuostatų. mirksime, kol vieną dieną metame į žmogų pirmą - iš tikrųjų pirmą žvilgsnį. kreivi veidrodžiai sudūžta ir atsiskleidžia tikroji žmogaus esmė.

tikiu viskuo "iš pirmo žvilgsnio". tik dažnai tenka ilgokai pamirksėti iki jo.