bet tikrai. visi tie blogai, twitteriai, facebooko ir skype statusai - tai paminklas vienišumui. šį savaitgalį štai esu visai viena namie. spaudžia deadlineas, todėl niekam neskambinu, su niekuo nesusitinku. tai tik susigriebiau, kaip dažnai keičiasi tie visi statusai, o štai ir į blogą jau trečiąkart šį savaitgalį rašau :)
išsakai mintis interneto auditorijai, ir apsimeti, kad kažkam įdomu.
o kai socialinis gyvenimas verda, ar bent su vienu kokiu draugu intensyvesnį santykį palaikai, tai nėra nei laiko, nei noro afišuotis.
anksčiau iš vienatvės turbūt gimdavo kūryba. mat nebuvo kanalų kiekvieną kilusią mintį visiems parodyti. paskelbti savo mintis ne patiems artimiausiems galėdavo tik ypatingomis progomis - kūrybos vakarais, knygomis, filmais ir t.t. tačiau čia "sueidavo" tik subrandintos ir išplėtotos mintys, o ne trijų žodžių junginiai.
paskui ir kritikuoja dabartinių knygų ir filmų kokybę. aš įtariu internetą čia. jis išblaško ir užmuša kūrybiškumą, kuriam susikaupimo ir šiokios tokios kančios reikia. o dabar tik pradeda kutenti kokia gilesnė mintelė - bac, į internetą. dar pakomentuoja kas. ir atsikratai, ir nebereikia, ir nebeplėtoji.
gerai, kad vis dėlto ne visiems taip.
užtat sakyčiau - vietoj interneto
arba kurkime
arba draugaukime ir mylėkime.
PEACE, LOVE, etc :))
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą