naujieji metai - mano šiltnamių draugams

kiek daug nelaimingų žmonių, žinokite.

buvo man turbūt 14, kai pradėjau lankytis Šiltnamyje Nr. 1. paskui išaugau, į stogą įsirėmiau, ir teko stoti į Šiltnamį Nr. 2. po jo daugelis dar susiranda kokį nors Šiltnamį Nr. 3. turiu prisipažinti, ir pati kol kas tokiame esu.

dabar visų trijų šiltnamių gyventojus matau kasdien socialiniuose tinkluose, ar bloguose. ir kiek daug jų vis praneša, kokie nelaimingi yra. jie rašo, o tu skaitai vieną ir tą patį - kas nors, prašau, išvaduokite mane iš vienatvės, iš neprasmės, iš rutinos, iš vienatvės, vienatvės, vienatvės, prašau, atsiliepkite, alio...

išeina iš šiltnamių į realybę jie turėdami viską. protingi, gabūs, kūrybingi. susiranda gerus darbus, sparčiai kyla karjeros laiptais. ir vis dėlto daugelis nepaėmė ko nors už rankos šiltnamyje ir neišsivedė kartu. o realybė įsuka, realybė nepalieka laiko,

kurį leidžiate ant palangių, valgydami sausainius, gerdami arbatą ir springdami iš juoko. ir nėra laiko, kai susitinkate bibliotekoje, tyliai šnabždatės apie pasaulio gelbėjimo planus, o paskui einate gerti vyno. nėra ir to, kai gulite ant kuprinių miške ir jaučiate, kad niekada šios akimirkos neužmiršite.

realybėje dažnai girdi tik spengiantį pyyyyyyyyyp... ryšio nėra.

ir springstama jau ne iš juoko, o iš vienatvės. o kartais ji išspjaunama, jau net, atrodo, nesvarbu kur. kartais išspjaunama labai viešai.

o man dar labiau sustiprėja jausmas, kad neturiu teisės jaustis nelaiminga. nes tai taip banalu. nes per daug nelaimingų. nes dauguma mano pažįstamų nelaimingi dėl tų pačių banalių priežasčių. ir tokia stipri nuojauta - kad jei jau tokia daugybė nelaimingų, tai neteisinga nelaimingu būti. kad tai valios silpnumas. kad tai bandos jausmas. kad tai aklumas, nemokėjimas matyti, nemokėjimas apversti savo galvojimo būdo ir pažvelgti į pasaulį iš tokio kampo, iš kurio dar niekada nežiūrėjai.

pažvelgti į tarpus tarp lapų. atitraukti - tokių neišsemiamų galių - protą nuo parazitinių minčių, suparalyžiuojančių, apgaulingai pateisinančių tinginystę, bodėjimąsi viskuo, užnuodijančių laiką, kuris juk bėga taip greitai.

Naujais metais linkiu ne tikėtis laimės, o pasitikti juos laimingiems. su naujom idėjom, energija ir įkvėpimu. su užsidegimu padaryti viską, kas įmanoma, iš to, ką turime. o turime tiek, kad viso gyvenimo neužtektų viską išspausti. VISI! tik nebijokime su šia medžiaga dirbti - įvairiai ir kūrybingai. ir gausime dar daugiau nei svajojome.

laimingų Naujųjų Metų!