neseniai skaičiau tokią knygą, Malcolm Gladwell parašytą. "Mirksnis" vadinasi. knygoje autorius stengiasi įrodyti, kokie laimingi galime būti pasikliaudami intuicija. anot jo, pasąmonė per labai trumpą laiką (mirksnį) sugeba apdoroti didžiulį kiekį informacijos. o apdorojusi - akimirksniu pateikia atsakymą - tinka mums kažkas ar netinka, norime to ar nenorime, turėsime naudos ar ne. deja, pasąmonė pateikia tik pojūtį, koks pasirinkimas būtų teisingas, be jokio racionalaus pagrindimo. problemą MG įžvelgia tame, kad mūsų visuomenėje nepriimtina pasikliauti "pojūčiu", to bijome, pasitikime racionaliais argumentais. taip pirmuosius pojūčius pamirštame, prieš priimdami sprendimą ilgai protu dėliojame "pliusus" ir "minusus", "racionaliai" nusprendžiame ir kankinamės, nes priimtas sprendimas kažkodėl netenkina.
daug šitoje knygoje rašoma apie intuicijos svarbą siekiant karjeros ir panašiai, bet man, aišku, įdomiausia dalis buvo apie "pirmo žvilgsnio" svarbą žmonių bendravime. knygoje rutuliojama jau ne vieną kartą girdėta mintis, kad savo galimybes sutarti, sutapti su vienu ar kitu žmogumi gali "pajusti" per pirmas kelias bendravimo sekundes.
keista. man nemažai draugų ar tiesiog žmonių, kuriuos mėgstu, "iš pirmo žvilgsnio" ne tik nesukėlė susižavėjimo, bet atvirai nepatiko. o paskui - su vienu anksčiau, su kitu vėliau - atsivėrė akys. (atvirkštinė seka irgi pasitaiko)
todėl galvoju, kad tikrasis pirmas žvilgsnis tiesiog ne visada būna pirmas. pirmas dažnai būna mirksnis - kaip tos knygos pavadinimas. tų mirksnių gali būti labai daug. mirksėti kartais tenka kažin kiek ilgai - mirksėti, bet ne matyti. žiūrime, mirksime, o akis dengia rūkas - iš stereotipų, išankstinių nuostatų. mirksime, kol vieną dieną metame į žmogų pirmą - iš tikrųjų pirmą žvilgsnį. kreivi veidrodžiai sudūžta ir atsiskleidžia tikroji žmogaus esmė.
tikiu viskuo "iš pirmo žvilgsnio". tik dažnai tenka ilgokai pamirksėti iki jo.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą