gerai. gerai. šitą (per ankstyvą) vestuvinių nuotraukų antplūdį aš ištversiu. bet tikrai dingsiu iš facebooko, kai jie ims dėti ten savo vaikų nuotraukas. pagal dabartinius tempus neatrodo, kad laukti teks ilgai.
žmonės, kodėl jau nieko - nieko nepasiliekate sau? savo fotoalbumui, savo giminėms ir tikriems draugams?
gal esu senamadiška, bet tos nuotraukos, kurios prasideda vestuvėmis (o tęsiasi šeimos gyvenimu) man atrodo kažkokios sakralios. tokios, kurias galima ne tik pamatyti, bet ir paliesti, tačiau - tik šeimos albume. gi jei lies per daug pirštų, nieko iš tų spalvotų popieriukų neliks. taigi atsirenki, kieno akims leisi žiūrėti, kieno rankoms liesti.
dabar, atrodo, laikai kiti. dabar - just google it...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
:) Agreed 100%
D.
man vienavakar pasimaste, kad internetiniai uzrasai - tai visu pirma ilgesys buti suprastam.
o zmones, musu amziaus, jau nusivije is minciu sudetingiausius filtrus, pro kuriuos kito nematyt. todel tenka (truputi elgetiskai) branginti tas akimirkas, kai atsiranda supratimas ir, visada, joms praejus, atrodo, norisi pasakyti "tik tiek?"
Rašyti komentarą