I could not help, but wonder...

Šiandien su Kamile atlikom vieną madingiausių šio sezono ritualų, kurį kartu turi atlikti draugės - kine pasižiūrėjom "Sex and the City: The Movie". Atrodytų, amerikietiška romantinė komedija ir tiek - gražus reginys, gera pramoga, madų šou, nepretenduojantis apkrauti žiūrovių galvas dideliais apmąstymais. Bet pasirodė - surprise surprise - jau seniai teko matyti filmą, kuris sukeltų tiek minčių. "I could not help, but wonder" - šia eilute prasidėdavo kiekviena SATC serija, neišvengiau jos ir aš, pasižiūrėjusi "pilną komplektą" - serialą ir filmą.

Didžiausius apmąstymus sukėlė filmo pabaiga, kuri turėjo tapti "happy ending" ir, neabejoju, daugelio žiūrovių būtent tokia yra laikoma. Pagrindiniai istorijos veikėjai - Carrie ir jos išrinktasis, gyvenimo meilė - misteris Šaunusis (Mr. Big) susituokė. Tačiau aš, žiūrėdama šią pabaigą, jaučiau ne džiaugsmą dėl herojų laimės, o susierzinimą, nusivylimą, pyktį, net norą misteriui Šauniajam trenkti per veidą :). Ar kad tai padarytų bent viena iš Carrie draugių.

Kodėl pabaiga neįtikino manęs, kad pagrindiniai veikėjai "gyveno ilgai ir laimingai"?

Todėl, kad sudėjusi serialą ir filmą supratau, kokie patologiški buvo pagrindinių veikėjų santykiai. Misteris Šaunusis atliko pagrindinį vaidmenį dešimtyje gražiausių Carrie metų, kur jie skyrėsi ir vėl taikėsi, bet Carrie nuolat grįždavo prie minčių apie savo "didžiąją meilę". Šaunusis, tuo tarpu, savo "gyvenimo meilę" prisimindavo tik tada, kai nesiklostydavo santykiai su kitomis moterimis, kai sušlubuodavo sveikata, kai pasijusdavo vienišas, taip pat sužinodavo, kad "draugė" mezga naujus santykius.

Man patiko serialo pabaiga, kur Šaunusis neva supranta, kad Carrie yra jo gyvenimo moteris, tačiau Carrie parodoma kaip savarankiška ir savimi pasitikinti, iki galo neatskleidžiama, ar jie su Šauniuoju liko kartu, ir jei taip, kiek ilgam.

Man labai nepatiko filmo pabaiga. Po 10 metų "katės-pelės" žaidimo Šaunusis palieka Carrie prie altoriaus! Carrie, jau įžymi rašytoja, pažeminama viso Niujorko akivaizdoje. Vėliau rodomi akivaizdūs depresijos požymiai: pirmosiomis dienomis moteris tik miega, nevalgo, net nenori matyti saulės šviesos, pusę metų ji beveik neina iš namų. IR!!! filmo pabaigoje Šauniajam atleidžiama! Įvyksta santuoka be liudininkų miesto rotušėje... Meilė nugali logiką, sako Carrie. Bet ar tai, ką jie su Šauniuoju patyrė per 10 metų, yra meilė? O gal moters jaunystę sugadinusi sadomazochistinė priklausomybė?

Atrodo, kodėl išgalvoti herojai svarbūs tiek, kad skiriu jiems vieną pirmųjų savo blogo įrašų?

Priežastis paprasta: panašaus pobūdžio istorijų paplitimas realiame gyvenime. Susimąsčiau, kiek laiko mano draugės, aš ir daugybė merginų, kurių nepažįstu, praleidžia svajodamos apie savo Šauniuosius, laukdamos prielankumo ženklų iš jų, analizuodamos jų neišsemiamus "paslaptingumo klodus", pateisindamos jų nepateisinamą elgesį, laukdamos, kol jų širdys atsivers. Laimingos tos, kurios per tą laiką nepamiršta pasidairyti aplinkui ir pamato tikruosiuos šauniuosius - paprastus vaikinus atviromis širdimis. O būna tokių, kurios nepamato. Ir lieka vienos su savo svajonėmis ir laukimu.

Deja, paplitusi nuomonė, kad Šauniųjų neįmanoma visam laikui prijaukinti, kad su jais tik gaištamas laikas, o Sex and the City pabaiga žalinga jaunimui, nes rodo, kad gali būti priešingai.

Šiokia tokia asmeninė patirtis patvirtina: kol kas Šauniojo prisijaukinti nepavyko. Bet kodėl mintys vis grįžta prie šių emociškai nepasiekiamųjų, kodėl jų ilgimės, kodėl vis ieškome jiems pateisinimų ir kodėl vis keliame klausimą "o gal?" Kodėl taip norisi jų kiautą įveikti, juos prisirišti, prijaukinti ir paskelbti - daug įdėjau darbo, bet dabar jis "mano"? Kaip išmokti užverti duris misteriams Šauniesiems ir imti matyti iš tikrųjų šaunius šauniuosius? Ar tai laiko ir subrendimo klausimas, ar... Šauniojo medžioklė yra pastovi ir būtina kai kurioms moterims būsena? Jei taip, ar būna, kad išties laimingai baigiasi tokios istorijos? O gal jos baigiasi laimingai vien todėl, kad tokia moteris niekada "nenužudo svajonės" proziška realybe?.. Gal tai joms yra laimė?

I could not help, but wonder...